Apie mane

Gimiau 1984 m. lapkričio 1 d. uostamiestyje. Esu tikras žemaitis – savo jaunystę praleidau pajūryje, Klaipėdos apskrityje. Iki penkerių gyvenau nedidelėje Vilkyčių gyvenvietėje, o vėliau su visa šeima persikėlėme į Rusnę. Iki šiol čia gyvena visa mano šeima ir vyresnieji broliai su savo šeimomis.

Nors sostinė ir jos reikalai mano gyvenime užima svarbią vietą, ryšys su šeima ir gimtuoju kraštu man – labai svarbus, ir savo šaknų nepamirštu. Pavargęs nuo didmiesčio ir jam būdingo skubėjimo arba tiesiog pasiilgęs šviežios rūkytos jūrinės žuvies – tokios, kokią rasi tik pajūryje – nuolat sugrįžtu pas artimuosius.

Mėgstu aktyvų gyvenimo būdą. Pats dažniausiai žaidžiu komandinius žaidimus – krepšinį, futbolą, užsuku ir į sporto salę. Na, o stebėti patinka visų sporto šakų varžybas, ypatingai, kai dalyvauja mūsų šalies sportininkai. Laisvalaikiu nemažai skaitau, nors šiuo metu dėl disertacijos savo laiką skaitymams skiriu ne grožinei, o akademinei teisinei literatūrai.

Vaikystė, išsilavinimas ir pirmasis darbas

Žvelgiant į praeitį neretai pagalvoju, kad vaikystėje visos aplinkybės dėliojosi taip, tarsi būti politiku man būtų lemta. Politika mano aplinkoje visąlaik užėmė reikšmingą vietą. Teta buvo ilgametė Tarybos narė Šilutės rajone. Jai teko garbė eiti ir vicemerės pareigas. Politiniai reikalai artimųjų būryje visuomet buvo aktualūs ir tarpusavyje aptariami su dideliu susidomėjimu.

Gali skambėti keistai, bet net ir būdamas vaikas mieliau žiūrėjau ne animacinius serialus, o žinias, per kurias galėjau išgirsti apie svarbiausius politinius ir socialinius įvykius. Taip susiklostė, jog tų laikų kontekstas buvo labai dinamiškas ir svarbus mūsų valstybei – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, gyvų žmonių grandinė Baltijos kelyje, dainuojanti revoliucija ir pagaliau – Nepriklausomybės atkūrimas. Savo akimis matydamas drąsiais žingsniais link laisvės žengiančią mūsų valstybę tuomet, net ir būdamas vaikas, viduje jaučiau aplink vykstančių permainų svarbą, ir tai padarė didelę įtaką formuojantis mano asmenybei.

Vidurinį išsilavinimą gavau Šilutės Vydūno gimnazijoje. Neslėpsiu, – mokykloje nebuvau pirmūnas. Vyresnėse klasėse vis svarbesnę vietą mano gyvenime pradėjo užimti visuomeninė veikla. Būtent joje atradau save. Tačiau savo pareigą mokytis visuomet atsakingai atlikau ir tėvai neturėjo jokių priekaištų. Būdamas visuomeniškai aktyvus dar mokykloje perėjau savotiškus politikos pradmenis, mat dalyvavau mokyklos prezidento rinkimuose ir įgyvendinau, nors ir kuklią, bet pirmąją gyvenime rinkimų kampaniją.

Mokykloje labiausiai pamėgau socialinės krypties mokslus, užsienio kalbas. Ilgą laiką svajojęs apie politikos mokslus galiausiai supratau, jog politologai neruošia politikų ir 2003 m. nusprendžiau siekti kiek praktiškesnės teisininko specialybės Mykolo Romerio universitete. Čia įgijau bakalauro ir magistro laipsnius, o šiuo metu rašau daktaro disertaciją. Man garbė, jog savo Alma mater teko dėstytojauti.

Dėl savo pasirinkto kelio niekuomet nesigailėjau. Dar trečiame kurse pradėjęs dirbti teisininko darbą advokatų kontoroje, turėjau galimybę prisiimti daug atsakomybės savarankiškai dirbant su klientais ir tvarkant svarbius teisinius reikalus. Ketverių metų praktinė teisės patirtis suformavo stiprius įgūdžius, o geras teisės išsimanymas iki šiol labai praverčia politikoje. Manau, tokios žinios ir patirtis nepamaišytų nei vienam politikui.

Kelias svajonių link: pirmi žingsniai politikoje

Kadaise puoselėtų svajonių būti arčiau politikos neapleidau. Baigęs magistro studijas galiausiai nusprendžiau, kad bent jau kurį laiką advokatu nebūsiu. Taip sutapo, jog 2008 m. pasukau į politiką. Simboliška, kad link šio žingsnio pastūmėjo ta pati teta.

Tėvynės sąjungai laimėjus 2008 m. parlamento rinkimus, buvau pakviestas dirbti Seimo nario Pauliaus Saudargo padėjėju. Prisijungdamas prie TS-LKD Vilniaus skyriaus pradėjau aktyviau veikti partijoje, Jaunųjų konservatorių lygoje. Po metų Seime karjeros vingiai nuvedė iki Briuselio – pradėjau dirbti Europos Parlamento nario A. Saudargo biure.

Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus kaip priimtiniausią politinę jėgą sau pasirinkau dėl keletos priežasčių. Visų pirma, man yra artima tremtinių patirtis, nes skaudžiausi mūsų istorijos išgyvenimai tiesiogiai palietė mano šeimą. Visuomet buvau auklėjamas patriotiška dvasia – mylėti savo šalį, jos istoriją ir praeities didvyrius, būti tikru patriotu.

Visa tai artima ir Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams. Visą laiką nuo vaikystės jaučiau, kad mano paties vertybės ir pasaulėžiūra, nors ir nėra uždaros, bet vis dėlto artimesnės klasikiniam konservatizmui ir dešiniajai minčiai.

Bėgant laikui darbas politikoje domino vis labiau ir gana greitai  nusprendžiau pradėti savarankišką politinę karjerą. Jau 2011 m., eidamas 26-uosius metus, su Tėvynės sąjunga dalyvavau rinkimuose į savivaldybių Tarybas. Rinkėjų parodytas pasitikėjimas lėmė, kad gavau mandatą Taryboje. Dar po metų tapau frakcijos seniūnu, o vėliau – ir opozicijos lyderiu. Dirbti opozicijoje buvo nemažas iššūkis, tačiau kartu ir turtinga patirtis, praverčianti ir dabar, esant savivaldybės vadovybėje

Vicemero pareigos

2015 m. į sostinės savivaldybės administraciją atėjus naujai vadovybei, ne tik buvau perrinktas Tarybos nariu, tačiau man buvo patikėtos ir vicemero, atsakingo už švietimo ir energetikos klausimus, pareigos. Galimybė eiti jas yra svarbus patirties, kurią spėjau sukaupti, įvertinimas ir atsakomybė, nes mano pasirinktos sritys – jautrios ir reikalaujančios principingų, neatidėliotinų sprendimų.

Aktyviai dirbame, kad dar iki šios kadencijos pabaigos visiems užtektų vietų darželiuose, registracija ikimokykliniam ugdymui būtų kiek įmanoma skaidri ir aiški, Vilniuje besimokantys mokiniai gautų tiktai kokybišką ir geriausiomis tarptautinėmis praktikomis pagrįstą išsilavinimą, o energetikos sektoriuje šildymo kainodara būtų aiški ir vilniečių piniginių neplonintų nepagrįstai didelės sumos už šildymo paslaugas.

Nuo pat pirmų dienų einant mero pavaduotojo pareigas mano darbo diena pasidarė gerokai intensyvesnė, nei anksčiau. Neretai ji trunka po dvylika ir daugiau valandų, tačiau tas laikas niekada neprailgsta. Rinkėjų parodytas pasitikėjimas labai motyvuoja. Motyvuoja savo išgalėmis padėti kurti tokį Vilnių, kuriame kiekvienam būtų gera gyventi ir realizuoti save. Savivaldybės administracijos pareiga – tik padėti kiekvienam vilniečiui pasijusti savo mylimo miesto šeimininku.  Žinau, jog net ir tokioje didelėje savivaldybėje sunkiu darbu ir kantrybe pavyks atnešti pozityvius pokyčius ta linkme, kurią pasirinko patys vilniečiai.

Būdamas jaunosios kartos atstovas politikoje, esu sąžiningos ir atviros politikos šalininkas. Visi turime būti pilietiški ir savo aplinkoje netoleruoti neskaidrių ir abejotinų sprendimo priėmimo metodų, korupcijos apraiškų. Manau, jog tas supratimas įsisąmoninamas vis labiau ir Lietuva tampa išties modernia valstybe.

Vilnius po daugelio metų netikusio valdymo irgi gali tapti šių gerųjų pokyčių ašimi bei, kaip ir priklauso sostinei, tapti sėkmės istorija kitiems Lietuvos ar net viso regiono miestams. Su esama sostinės vadovybe darysime viską, kad seniau toleruotas praktikas keistų skaidrumas, racionalumas ir įsiklausymas į tikruosius žmonių poreikius.

 

TS-LKD Vilniaus miesto skyrių sueigos pirmininkas
parasas