Nelauktai Lukiškių aikštės renovacija ir paminklo statymas joje tampa šimtmečio problema. Konkursai seka konkursus, valdžios institucijos nesutaria, ar konkurso nugalėtojai yra verti įgyvendinti savo projektus ir taip jau, atrodo, be galo.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius ilgą laiką palaikė Vyčio idėją: žadėjo valstybės šimtmečio sutikimui visiškai atnaujintą Lukiškių aikštę su Vyčio skulptūra. Visgi, pasitvirtino jau daug sykių iki tol stebėtas principas – jei meras suuodžia, kad jo elektoratui – liberaliam verslininkui ar didmiesčio jaunuoliui – kažkas visiškai nė motais, jo nuomonė kinta ne menkiau nei buvusio premjero Butkevičiaus.

Iš pradžių pasigirdo nuosaikesnė mero idėja, esą Lukiškių aikštę su visu jos istoriniu krūviu reiktų padaryti poilsio zona. Vėliau buvo susvyruota dėl tuometinio aikštės projekto „Ramybė“, kuris buvo prarastas dėl teisės daktaro laipsnį turinčio ir „Lietuvos Laisvos Rinkos Instituto“ (LLRI) direktoriumi buvusio Remigijaus Šimašiaus nekompetencijos surasti tinkamą išeitį, kai per didelės kainos projekto perkainavimo nebeleido viešųjų pirkimų įstatymas, nors į tai reikėjo atsižvelgti nuo pat pradžių.

Tuokart, laiko iki šimtmečio spaudžiamo mero pasirinkimas buvo atiduoti aikštės renovacijos darbus nebe projektuotojams (naujam konkursui nebeliko laiko), bet paprastiems rangovams, kurie neturėjo savos vizijos. Tolimesnė įvykių raida rodė, kad Vilniaus miesto mero pozicija buvo vis labiau devalvuojama. Ir ne vien dėl liberalaus elektorato spaudimo.

Nuo pat naujos Vyriausybės įgaliojimų veikti pradžios, Kultūros ministerijos pozicija Vyčio Lukiškių aikštėje atžvilgiu buvo gana priešiška arba mažų mažiausiai – skeptiška. Ministrė, jos aplinka, o kartais net ir Premjeras Skvernelis savo retorika leisdavo suprasti, kad tokio simbolio įpaminklinimui jie priešinsis.

Panašu, kad Vilniaus meras buvo prispaustas Kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson ir prisidėjo prie valdžios asmenų grupės, kurie palaikys bet kokį kitą projektą, jei tik tai nebus Vytis. Džiaugtis tuo turėtų ir Liberalų Sąjūdžio partneriai Vilniaus miesto savivaldybės koalicijoje – Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcija, kurių istorinėje savimonėje Vytis taip pat nėra pats palankiausias simbolis.

Prieš mėnesį prof. Vytautas Landsbergis savo Facebook paskyroje dalinosi tokiomis mintimis:

„ŽENKLAS. Ar mums to reikia?

Taip galėtų būti, pritarčiau, tačiau tikriausiai nebus.
Galbūt valstybės šimtmečiui turėsim tik abejotinus, gaišinamus, ginčijamus paminklus arba jokio, ir dar griūvantį Gedimino kalną.
Jei nujaustume kerštingą priešą, jis džiūgautų.
O štai Prūsiškių kaime jau kyla bokštas ir varpas, sodinami ąžuolai.
Be valdžios paramos ir be trukdžių.

Ir Vilniuje, pagrindinėje valstybės aikštėje, galėtų stovėti ženklas:
čia Lietuva.“

Profesorius šalia teksto pasidalino ir kiek kitokiu Vyčio paminklo sprendimu, bet tai nepakeitė nei Vilniaus mero, nei Kultūros ministerijos požiūrio.