Praeitą savaitę Latvijoje turėjau galimybę iš arčiau pamatyti, kaip atrodo moduliniu būdu pastatytos švietimo įstaigos. Skandinavijoje prieš maždaug 30 metų pradėtas naudoti statybų būdas šiame regione spėjo išplisti ir yra taikomas švietimo, sveikatos apsaugos ir kt. reikmėms patenkinti. Pamažu, bet neišvengiamai, savo vietą jis pradeda atrasti ir Baltijos šalyse. Vien švietimui pritaikytų modulinių pastatų Taline šiuo metu yra apie 13, Rygoje – 5. Lietuvoje dar tik matome viso to užuomazgas, tačiau pirmieji projektai jau pradedami vystyti.

Moduliniai pastatai labiausiai vertinami dėl keletos priežasčių. Pirmasis faktorius – kaina. Tokia statyba nėra brangi, nes paremta masto ekonomija. Tuo užsiimančius įmonės gamina daug vienodo tipo pastato dalių – modulių. Moduliai paprastai yra ne parduodami, bet nuomojami tokiam laikui, koks yra poreikis konkrečiu atveju. Vienu metu visame pasaulyje gali būti tūkstančiai vienetų tiek senesnės, tiek naujesnės gamybos modulių.

Nors masinė vienodų modulių gamyba lemia, jog pastatai iš išorės nėra itin originalaus dizaino bei atrodo gana vienodai – skiriasi tik jų spalva ir modulių tipas, kuris su metais vis tobulinamas – iš to išplaukia antrasis privalumas, kad pastatą galima pastatyti labai greitai, nes yra paprasta, aiški ir išdirbta technologija. Vienodas dalis lengva sujungti į vieną visumą ar, laikui atėjus, ir vėl išardyti. Galima užsiimti ir plėtra – pavyzdžiui, pastatyti antrą aukštą, net nesutrikdant įprastos pastate vykstančios veiklos.

Tokios technologijos paprastumas nereiškia, kad dėl to nukenčia kokybė. Įprastas stereotipas, kalbant apie šių pastatų pritaikymą, pavyzdžiui, švietimo reikmėms, yra tas, jog bijoma, kad vaikai bus „suvaryti į konteinerius“. Tačiau realybėje yra visiškai kitaip – naujai statomi moduliniai pastatai šiuo metu jau turi atitikti A energetinę klasę, todėl yra pakankamai šilti. Juose įrengiamos ir rekuperacinės sistemos, dėl ko vaikai mažiau serga. Todėl jie daugeliu atžvilgių netgi pranašesni už įprastos statybos pastatus.

Faktas, kuriuo man asmeniškai buvo sunku patikėti, – vieno aukšto statinį iš 2-3 modulių galima sumontuoti vos per keletą dienų. Kiek ilgiau – iki kelių savaičių gali užtrukti tik pats įstaigos įrengimas iš vidaus ar prijungimas prie vandentiekio, elektros bei kitų sistemų. Kartu vykusio specialisto teigimu, formalumų ir įvairių leidimų ar kitų dokumentų derinimas su atitinkamomis institucijomis trunka nepalyginamai ilgiau už patį pastato atsiradimą nuo visiško nulio. Taigi, tai suteikia itin daug lankstumo – moduliniai pastatai gali būti naudojami tik kaip laikinas sprendimas, jeigu, pavyzdžiui, šiuo metu tam tikra įstaiga negali skirti didesnių investicijų, kad galėtų pasistatyti brangiai kainuojantį įprastą pastatą.

Švietimo įstaigų ir ugdymo proceso planavimo atveju toks lankstumas yra netgi dar naudingesnis – juk moksleivių ar darželinukų skaičius nėra pastovus ir bėgant metams ženkliai kinta. Atsižvelgiant į tai, galima išardyti arba pastatyti modulinius statinius, kad jie atitiktų būtent dabartinį ir realų poreikį. Juk kas žino, kiek ugdymo vietų miestui reikės bus po 20, 10 ar vos po 5 metų? Pastačius plytinį pastatą ir vėliau pasikeitus aplinkybėms bei nelikus prasmės jį turėti, teks sukti galvą, kam jį panaudoti ir keičiant pastato paskirtį galbūt leisti netgi dar daugiau papildomų lėšų. Na, o pastačius modulinį, jį lygiai taip pat greitai galima išardyti, o išardytus modulius įmonės gali naudoti jau kitoms reikmėms. Būtent toks daugiafunkcinis pritaikymas ir yra privalumas, kurį jau seniai įvertino skandinavų šalys.

Pirmas įspūdis iš arti, ne tik iš nuotraukų, pamačius, kaip atrodo iš modulių pastatytos švietimo įstaigos, – tai neabejotinai viena iš alternatyvų, kurią turime rimtai svarstyti, galvojant apie ugdymo vietų vaikams kūrimą Vilniuje. Moduliniai pastatai suteikia daug lankstumo, yra gerokai pigesnis būdas už plytinių pastatų statybą ir gali būti pritaikyti labai įvairioms reikmėms. Kadangi nuolat galvojame, kaip kompleksiškai galime išspręsti opiausias švietimo problemas, tarp kurių, be abejo, bene skaudžiausia yra vietų darželinukams trūkumas, – modulinę statybą matau kaip rimtą priemonę tam pasiekti.

Būtent dėl to Vilniaus miesto savivaldybėje jau pradėjome vertinti turimus sklypus, kur šalia darželių ar net tų pačių mokyklų galėtų jau greitu metu atsirasti panašūs priestatai. Pirmas įspūdis – galimybių tai daryti net ir šalia jau esančių plytinių pastatų tikrai yra nemažai. Įvertinę, kaip seksis pirmiesiems pilotiniams projektams, kurie startuos jau šį rugsėjį, tikrai svarstysime kiek įmanoma labiau išnaudoti tokią galimybę.