Tarybiniais laikais dažnas namų ūkis naudodavosi srutovežio paslaugomis. Tai tokia mašina su cisterna (dažniausiai – mėlynas „gazikas“), kuri atvyksta į vietą ir ištraukia iš duobės ar kitokios talpos visokio turinio nuotekas.

Laikai pasikeitė ir daugelis namų ūkių yra pasijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų arba turi įsirengę kokius nors šiuolaikiškus traidenius. Tačiau ir šiandien dar yra kas naudojasi šia nuotekų išvežimo paslauga. Ir ne tik namų ūkiai, bet ir gamybinės įmonės.

Veiksmas vyksta taip: Įmonė X, prikaupusi nuotekų, išsikviečia įmonę Y, turinčią srutovežį ir sutartį su Vilniaus vandenimis. Ištrauktos nuotekos atvežamos ir išleidžiamos į viena iš trijų Vilniuje tam skirtų šulinių. Tokių išpylimų per vieną parą gali būti daugiau nei šimtas. Procesas automatizuotas, t.y. fiksuojamas išpylimo faktas, tačiau nuotekų tyrimai yra imami tik pasirinktinai ir žymiai retesniu intervalu.

Pagal tarp Vilniaus vandenų ir tokių vežėjų sudarytas sutartis, išleidžiamuose nuotekose negali būti draudžiamų teršalų, o tuo labiau atliekų. Kitaip tariant, atvežėjai/išleidėjai yra atsakingi už tai, kad jų cisternose esančios nuotekos nebūtų užterštos neleistinais dalykais. Bet…

Beieškodami visų galimų teršėjų plastiku Vilniaus nuotekų tinkluose, Vilniaus vandenys pradėjo tikrinti visus tokius nuotekų išleidimus. Iš štai – prieš kelias dienas prie vieno iš šulinių užfiksuota UAB „Vidurys“ priklausantis automobilis, kuris išpylė nuotekas su galimai smulkiomis plastiko dalelėmis (užplombuotas mėginys matosi nuotraukoje). Vežėjas nurodė, kad šitas srutas atvežė iš UAB „EKO Perdirbimas“.

Mėginys atiduotas į laboratoriją, automobilio duomenys užfiksuoti. Viskas keliaus ir į prokuratūrą. Dar vienas atvejis, kuris rodo sistemines spragas.

Kas dabar jau akivaizdu – šioje srityje nėra vietos tikėjimu sąmoningumu ar sąžiningumu. Vilniaus vandenys, priimdami nuotekas iš srutovežių, turi visiškai kontroliuoti, ką gauna. Kiekvieną išpylimą, o to iki šiol nebuvo.

Daugiau apie tai: http://bit.ly/2uit9jc.