Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją su prašymu skirti lėšų galimybių studijai, kuri įvertintų Neries upės užteršimo riziką ir radiacinės taršos poveikį požeminiams vandenims Astravo atominės elektrinės avarijos atveju.

„Kalbant apie padarinių valdymą Astravo atominės elektrinės avarijos atveju, geriamojo vandens tiekimo gyventojams užtikrinimas kol kas yra silpniausia grandis. Nemažai resursų skirta trumpojo laikotarpio priemonėms ir pasiruošimui, tačiau į tokias sritis kaip vandentvarka, kurios, tikėtina, būtų smarkiai paveiktos ilguoju periodu, ankstesnioji Vyriausybė neinvestavo, todėl kreipiausi į dabartinės Vidaus reikalų ministerijos vadovybę su prašymu padėti išspręsti mokslinių tyrimų trūkumą apie galimos radiacinės taršos plitimą Neries upe“, – sako Valdas Benkunskas.

Vandenvietes užterštų per pusdienį

Vicemeras pažymi, jog nepaisant visų Lietuvos institucijų ir tarptautinės bendruomenės pastangų sustabdyti elektrinės projektą, Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamentas skelbia, kad balandžio – gegužės mėnesiais planuojama pradėti pramoniniu būdu eksploatuoti pirmąjį Astravo atominės elektrinės reaktorių.

Pirminiais tyrimais, avarijos jėgainėje atveju, užterštas Neries vanduo, kuriuo aušinamas reaktorius, į pirmąsias Vilniaus naudojamas vandenvietes patektų po 10–12 val., o vėliau užterštų ir kitus gręžinius ne tik sostinėje, bet ir kitose gyvenvietėse. Numatyta, kad Neries upės radiacinės taršos atveju, būtų būtina keisti Vilniaus miesto geriamojo vandens tiekimo schemą ir vandens tiekimo teritorijų ribas bei padidinti vandens tiekimą iš vandenviečių, kurios nepatenka į Neries upės baseiną.

Numatytos būtinosios priemonės

Siekiant suvaldyti rizikas, Vilniaus miesto bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonų savivaldybes aptarnaujanti vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ įsigijo hidraulinio modeliavimo paslaugą, kurios pagalba atliko vertinimą reikiamoms vandens tiekimo krypčių korekcijoms atlikti, vandens suvartojimo scenarijams numatyti ir nustatyti vamzdynų techninius parametrus, pasikeitus pagrindiniams vandens tiekimo šaltiniams.

UAB „Vilniaus vandenys“ strateginiuose planuose taip pat numatė skirtingų vandens tiekimo zonų sujungimą, taip sukuriant vandentiekio sistemos „žiedą“, padėsiantį užtikrinti vandens tiekimą mieste avarijų – tame tarpe ir Astravo atominės elektrinės avarijos – atveju. Ruošiantis juodžiausiam scenarijui, bendrovė planuoja įrengti naujus vandens gerinimo įrenginius, vandens slėgio kėlimo stotis, nutiesti kelias dešimtis kilometrų naujų vandentiekio tinklų, atlikti vandens siurblinių rekonstrukcijas.

Trūksta radiacinės taršos tyrimų

„Savo ruožtu modeliavome įvairius scenarijus, įvertinome mūsų eksploatuojamų vandenviečių pajėgumus, numatėme būtinus vandens tiekimo schemos pakeitimus ir investicijas, paruošėme veiksmų planus, bet vis dar nesame užtikrinti, ar priemonės pakankamos. Trūksta tai patvirtinančių mokslinių ir inžinerinių skaičiavimų, tyrimų ir jais grįstų įžvalgų“, – aiškina Marius Švaikauskas, UAB „Vilniaus vandenys“ vadovas.

Vandentvarkos įmonės turi mažai patikimos informacijos apie vandens taršą radiacija, jos plitimo greitį vandeniu, mastą, galimybes pasiekti giluminius vandenis. O dabartinės priemonės yra numatytos remiantis dažniau įvairiomis prielaidomis nei tiksliais moksliniais duomenimis ar matematiniais skaičiavimais, todėl išsamios galimybių studijos klausimas išlieka aktualus ne tik Vilniaus miestui, bet ir daugeliui Lietuvos savivaldybių, kurios naudojasi Neries bei Nemuno upių baseinų vandenimis, taip pat ne tik centralizuoto vandens tiekimo įmonėms, bet ir privačius gręžinius turintiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad klausimas yra nacionalinės svarbos, Vidaus reikalų ministerijos prašoma prisidėti prie galimybių studijos finansavimo.