Artėjant į pabaigą sostinės šilumos ūkio nuomos sutarčiai su „Vilniaus energija“, svarbu pradėti strategiškai planuoti, kaip tvarkysimės ir kokius sprendimus priimsime nuo 2017 m., kad gyventojai pagaliau mokėtų pagrįstą kainą už šildymą, o šilumos ūkio valdymo modelis būtų tvarus ilgalaikėje perspektyvoje. Neblogų pavyzdžių turime čia pat – tai miestai ir savivaldybės, kurios savo laiku priėmė sprendimą neįsileisti privataus investuotojo, o šilumos ūkyje tvarkytis savarankiškai.

Vienu iš tokių pavyzdžių gali būti Klaipėda. Būtent joje kartu su Vilniaus savivaldybės ir „Vilniaus šilumos tinklų“ atstovais viešėjome praeitą savaitę. Vizito metu ne tik aplankėme modernią, pirmą Baltijos šalyse atliekomis kūrenamą termofikacinę jėgainę, bet ir susitikome su „Klaipėdos energijos“ vadovybe bei Klaipėdos savivaldybės atstovais. Išvykos metu susipažinome su situacija trečio pagal dydį Lietuvos miesto šilumos ūkyje.

Apsilankę Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje pastatytoje suomių kapitalo bendrovės „Fortum“ termofikacinėje jėgainėje, „Fortum Heat Lietuva“ vadovo Vitalijaus Žutos ir „Fortum Klaipėda“ direktoriaus Tomo Eikino buvome supažindinti su esminiais faktais apie ją. 2011 m. kovą pradėtas statyti modernus kompleksas, kurio elektrinė galia siekia 20, o šiluminė – 50 megavatvalandžių, kainavo apie 126 mln. eurų ir veikia jau ketvirtus metus. Jėgainė degina išrūšiuotas komunalines atliekas. Nedidelę dalį deginamo kuro sudaro biokuras. Šiluma Klaipėdos miestui teikiama per „Klaipėdos energiją“, kuri perka pagamintą energiją iš „Fortum Klaipėda“. Tokiu būdu tenkinama arti pusės viso šilumos poreikio Klaipėdoje.

Lankantis termofikacinėje jėgainėje gerą įspūdį paliko čia dirbantys specialistai. Nors įmonės personalas nėra didelis, čia dirba jauni, protingi ir motyvuoti žmonės. „Fortum Klaipėda“ direktorius Tomas Eikinas irgi spinduliuoja užsidegimu – akivaizdu, kad jaunam vadovui gerai pažįstamas kiekvienas jėgainės centimetras ir jis nuolat galvoja apie tolimesnį jėgainės veiklos efektyvinimą. Visi procesai jėgainėje apgalvoti iki smulkmenų.
Vėliau tą pačią dieną susitikome su pagrindinės Klaipėdos šilumos tiekėjos „Klaipėdos energija“ direktoriumi V. Valučiu ir uostamiesčio savivaldybės atstovais. Visai neatsitiktinai prie mūsų prisijungė ir „Fortum“ atstovai, mat jie ir „Klaipėdos energija“ jau ne pirmus metus glaudžiai bendradarbiauja.

Tarp investuotojo ir „Klaipėdos energijos“ veikiantis bendradarbiavimo modelis skiriasi nuo to, kurį turime sostinėje. Jei Vilniuje „Vilniaus energija“ yra vienvaldė ir nėra linkusi geranoriškai sutarti, Klaipėdoje žengiama priešingu keliu. „Fortum“ turi dalį (20 proc.) akcijų „Klaipėdos energijoje“, o pastaroji – 5 proc. „Fortum Klaipėda“ akcijų. Abi pusės neslėpė, jog yra patenkintos tokia partnerystės forma, nes ji skatina pasitikėjimą vienas kitu ir rūpinimąsi bendrais tikslais, atitinkančiais visų pusių interesus.

Matant dabartinį Klaipėdos ūkį – modernų ir su realiomis, o ne „ant popieriaus“ investicijomis – kyla baltas pavydas, jog Vilnius savo laiku nepriėmė analogiško sprendimo likti savarankišku. „Klaipėdos energijos“ vadovas prisiminė, jog spaudimas lygiai taip pat išnuomoti šilumos ūkį, savo laiku buvo išties didelis ir tik menka persvara savarankiškumas buvo išsaugotas. Tokio pasiekimo nauda – akivaizdi. Pavyzdžiui, klaipėdiečiai daug dirbo, kad kapitaliai atnaujintų net apie 80 proc. magistralinių šilumos trasų ir šiandien pelnytai džiaugiasi tokiu pasiekimu. Vilniuje šis procesas realiai taip ir nevyko.

Vis dėlto, 2017 m. besibaigianti šilumos ūkio nuomos sutartis ir Vilniuje su „Lietuvos energija“ planuojama statyti atliekomis kūrenama termofikacinė elektrinė, analogiška esančiai Klaipėdoje, leidžia tikėtis, jog sostinei geresnis laikotarpis – dar tik prieš akis. Bet iki tol būtina dar daug nuveikti.